padidis

pãdidis, -ė adj. (1), padidỹs, -ė̃ (3^b) gana didis, didokas: Pãdidis tas buvo anos pats Prk. Šią žiemą įdiegiau, bet jau pãdidis y[ra] Ms. Girnakūlis buvo pastorys, ta duobikė padidė̃ Grg.